Prisiminiau, kad turiu nufilmavęs epizodą iš kaimynų šventės – vieną neįprastai sausą vakarą jau buvau besiruošiąs gult ir filmo žiūrėti, kai išgirdau netoliese dainuojančias moteris. Skambėjo maloniai hipnotizuojančiai, nusprendžiau eiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Pakeliui[…]
Vienas smagesnių užsiėmimų būnant Indonezijoje – sėst ant motorolerio ir važiuot per kaimelius ir kalveles ieškoti pasislėpusių tarp uolų vandenyno pliažiukų. O ryt jau išskrendu iš Indonezijos, tad atsisveikinimui krūvelė nuotraukų iš tų pasivažinėjimų..
Jathilan – ritualinis tradicinės muzikos, dainų ir šokio šou, būdingas Javos saloje, Indonezijoje. Kažkokia proga toks įvyko visai netoliese. Iš pat ryto susirinko rajonėlio gyventojai paspoksot šokių, paklausyt muzikos pamalonint vaikus saldumynais. Susiradau ir aš veiksmo vietą[…]
Merapi – pažodžiui išvertus “ugnies kalnas”. Tai aktyviausias ugnikalnis Indonezijoje, bei papuola į aktyviausių ugnikalnių pasaulyje dešimtuką. Mėgsta išsiveržti kas keletą metų. Paskutiniai dideli išsiveržimai vyko 1994, 2006 ir 2010 metais. 1994ųjų išsiveržimo metu susidariusiame piroklastiniame sraute (kai vulkaninių[…]
Eksperimentinės muzikos paieškos Indonezijoje pasisekė labiau nei Tailande. Sudalyvauta renginyje “Noise To See You”. Organizatoriai nepasismulkino ir į renginį sukvietė net penkioliką atlikėjų(!) – neįprastas formatas. Koncertas prasidėjo prieš aštuonias, baigėsi prieš dvylika, taigi vienam atlikėui vidutiniškai apie[…]
Indijos vandenynas visai netoli – apie dvidešimt kilometrų nuo vietos, kur esu apsistojęs. Tad nubirbinau motoroleriu per valandėlę. Pliažas nykokas, matyt ne sezonas, nes visokių užkandinių begalė, bet veikia tik keletas. Poilsiautojų irgi vienetai, visi[…]
Ką-gi, paskutinė stotelė Tailande – Tonsai paplūdimys prie Aonang. Įdomi vieta – sausumos kelio nėra, nes paplūdimį supa didžiulės stačios uolos, tad turistus plaukdina laivukais po 100 batų žmogui. Atvykom temstant, susitikom draugus – Beną ir Arturą, tada išsinuomavom[…]
Iki salos garsiai burzgiančiu laivuku plaukėm apie pusantros valandos. Priplaukus salą pirmiausiai pasitiko vyrukas su baidare, gavo keletą luitų ledo ir apsisuko patenkintas atgal į salą. Tada sustojom išleisti porą turistų. Išlipimas iš laivo tiesiai į vandenį priplaukus[…]
Į Ranong atvykome vos švintant. Nuo autobusų stoties iki uosto apie 6-7km, tad nusprendžiame eiti pėsčiomis. Miestelis dar tik bunda, tad viskas ką pamatėm – tai apytuštės šiukšlinos gatvelės, kur ne kur apsimiegoję tajai žadinantys savo[…]
Tęsiam kelionę ir Kūčių vakarą išlipame Chiang Mai autobusų stoty. Gerą valandą pėdinam iki pamėgtų “Like home” svečių namų su viltimi, kad bus vietos. O prisiminus pastarąjį apsistojimą, kuomet beveik savaitę visame name gyvenome tik mes, viltis atrodė labai reali. Deja, atėjus[…]
Paliekam Chiang Mai su viltimi dar čia sugrįžti. Sekanti stotelė – sodybėlė, netoli dar aukščiau šiaurėje esančio Pai miestelio. “Maršrutkės” bilietą nusipirkome tiesiai svečių namuose, ryte paėmė nuo durų – patogu. Važiavom apie tris valandas[…]
..o ChiagMajuj malėmės ne tik po miestą. Kažkurią dieną išsinuomavom motorolerį iš to paties ‘guest house’ kur gyvenom. Kainavo 150 batų parai. Su motoroleriu iki šiol gal kartą buvau važinėjęs, labai senai. Tai, kaip ir priklauso, pirmam posūky[…]
Antra stotelė – Chiang Mai, tai berods penktas pagal dydį miestas Tailande. Važiavome naktiniu autobusu, kuriam bilietą užsisakėme Bankoke, šalia hostelio įsikūrusioje “kelionių agentūroje” – faina kontorėlė: nedidelę pailgą patalpėlę dalinasi popieriais apsikasęs agentūros vyrukas[…]
..taigi, 2014-ųjų metų žiema prasideda Tailande – gruodžio pirmos rytą nusileidome Bankoke. Lauke virš 30 laipsnių, šiltoka lyginant su Lietuva, kur tuo metu temperatūros balansuoja ant nulio ribos. Nesunkiai susiradome traukinį, kuriuo nuvažiavome iki paskutinės[…]
Swampfest – mažiukas, jaukus, antrą kartą, netoli Lavyso ežero (Varėnos apylinkės) vykstantis “pankovas” festivaliukas. Manau nesiplėsiu čia labai pasakot apie jį, nieko jam netrūksta. Nuostabi gamta, netoliese ežeras Lavysas perkaitusiems atsigaivinti, o ekstra perkaitimo atveju dar[…]
O Velniukas, tai tokis ežerėlis netoli Dubingių..
Turėjau idėją šią vasarą imti porą savaičių atostogų ir dviračiu minti iki jūros bei atgal – į vieną pusę palei Nemuną, į kitą per viršų kur nors. Bet galų gale nusprendžiau, kad gal užteks ir[…]
Degtukų dėžutė, trečias bandymas.
Prieš kelis, daugmaž tris, metus įsidėjau juostą į fotoaparatą, tai va dabar išsiėmiau, smagu:)
Tobulas festivalis, nenuvylė dar nė karto:)
Festivalis “Ont grindų”, vienas geresnių:)
Tradicija tęsiasi! Trečius metus iš eilės susibėgam iš įvairių Lietuvėlės pakampių ir žygiuojam pėsčiomis per pievas, miškus ir kaimus. Šį kartą Aukštaitijoje – nuo Molėtų (observatorijos) iki Tauragnų gyvenvietės. Susirinkom penktadienio pavakarę netoli Molėtų observatorijos.[…]
Ką gi, sudalyvauta super festivaliuky – STRCAMP. Buvo žiauriai gerai.. puikus oras, jauki erdvė, smagūs žmonės, daug šunų ir žinoma gera muzika:) Tai va pafotkinau biški tuos žmones ir šunes:
Retkarčiais būna dienų, kai atrodo, jog visa gamta prieš tave susimokė ir rengia galvoje tamsos festivalį. Aišku čia greičiausiai dėl nuovargio bei prasto oro ar dar ko. Nesvarbu. Bet gi yra patarlė – “Negirk dienos[…]
Ar begali būt kas geriau, nei šiltą vasaros vakarą, leidžiantis saulei, gurkšnoti šaltą alų mirkstant karštam kubile ir tuo pačiu klausytis gyvai grojamo metalo iš pirtelės pastogės..?? ..tokia tad buvo dienelė. Ačiū Jurui už kvietimą,[…]
Trečiadienį prieš savaitę įpuoliau į Armos organizuotą koncertą. Pirmi grojo, gal tiksliau improvizavo prancūzai HELVED RÜM, pro tarpdurį paklausiau ir gilyn lįst nedrįsau, bo kažkoks džiazas girdėjos (nepatinka). Po to ruskiai ASIAN WOMEN ON THE[…]
Taigi, turėjau trumputes atostogas. Lėkiau Ispanijon pro Londoną. Pastarąjame praleidau porą dienų (trečiadienis/ketvirtadienis), ir ką galiu pasakyt? Nepatinka man tas Londonas. Ketvirtadienį Audriaus kaimynas lenkas Pawel, kuris išvežioja žurnalus po įvairias Anglijos parduotuves, sutiko pasiimti[…]
Velykų savaitgalį sugalvojom nusibelst į Latvijos pajūrį prie Liepojos sugriuvusių bunkerių paveizėt. Įspūdžiai trumpai: tokių baisių kelių kaip nuo Lietuvos sienos iki Liepojos dar neteko matyt – asfaltas gal penkių spalvų nuo lopymo. Pati Liepoja[…]
Čia šeip, išlindau miestan ir fotiką po ranka turėjau 😉
