Normalūs kalnai prasidėjo kirtus Da upę kažkur kairėj Vietnamo pusėj nuo Hanojaus. Ten vieną naktį išmiegojom kažkokiam niekuo neišsiskiriančiam miestely ir tada patraukėm nedideliu keliuku. Tuo keliuku valandlėlę vingiavom aukštyn ir vis dar matydavom savo[…]
Iš Hue toliau patraukėm atokesniais nuo jūros keliais. kažkokių super ypatingų nuotykių nepasitaikė. Šalia vieno miestelio žemėlapyje užmatėm, kad netolimo kalno viršukalnę galima pasiekti motociklu, nusprendėm ten sutikti saulėlydį. Bet likus pusantro kilometro iki viršūnės kelias[…]
Hue irgi pasirodė gan didelis miestas, daug turistų, nebe toks jaukus, kaip Hoi An. Į šį miestą pagrinde užsukom dėl to, kad ten yra įsikūrę parduotuvės, kurioje pirkom Priplaukėlį (motociklą), partneriai, kur galima gaut nemokamą[…]
Toliau patraukėm į Hue miestą. Pirmai nakčiai stabtelėjom draugo Andriaus rekomenduotoje vietoje “Hoa’s place” netoli trečio pagal dydį Vietnamo miesto Da Nang. Įdomi vieta, tiksliau pats šeimininkas vardu Hoa įdomus, gan charizmatiškas veikėjas puikiai šnekantis angliškai ir[…]
Ištrūkę iš debesų patraukėm link jūros. Užtrukom porą dienų, kol nusigavom iki Hoi An miestelio. Pakeliui kažkokių išskirtinesnių nuotykių nenutiko. Pradžioje važiavom per kaimus, kurie dažnai turėdavo centrinį namą, nenormaliai stačiu ir aukštu stogu. Kuo stogas[…]
Jau kuris laikas keliaujam įvairiausiais Vietnamo keliukais. Ir va pasitaikė tokia įdomesnė atkarpėlė, kai šiek tiek nusivylę nykiais keliais arti jūros pakrantės, ties Tp. Qui Nhơn pasukom atgal į žemyninę dalį. Pirmą dieną nieko išskirtinio, didžioji kelio[…]
Bilietus į Vietnamą pirkom dar prieš naujus metus, būdami Tailande. Pigiausiai gavom sausio 25-ai dienai į Ho Chi Minh miestą (buvęs Saigonas). Preliminarus planas buvo: atskristi, apsistoti porai naktų, nusipirkti motociklą iš StyleMotorbikes ir keliauti[…]
Taigi, jau kelios savaitės kaip mes Vietname. Ir keliaujam. Keliaujam su motocikliuku, kurį nusipirkom Saigone. Vietname gan populiaru yra, nusipirkus motociklą ar motorolerį Saigone, važiuoti į Hanojų (arba atvirkščiai). Motocikliuką galima nusipirkti iš kitų,[…]
Keli pastebėjimai po poros mėnesių lėto keliavimo po Tailandą: Nebestebina skruzdėlės lovoje. Knygos skaitosi 10x greičiau, jei nėra interneto ir elektros. Skaniausias patiekalas pasaulyje yra “Pad ka prau mū kai dao” – pažodžiui[…]
Kelionės pabaigai per workaway.info susiradom darbelio kaime mainais į nakvynę. Planavom iš Bankoko ten nusigauti per vieną dieną, bet gavos per dvi – pradžioj per tingėjimą nespėjom į traukinį, tai važiavom autobusu į Pak Chong[…]
Kažkaip gavos, kad prifotkinau nemažai beždžionių. Tai va atskiras įrašas. Dalis beždžionių fotografuotos prie Tiger Temple šventyklos. Ten jos pripratusios prie žmonių, išlepusios, visada turi kokio nors priaukoto maisto. Plius turistai perka specialų maistą toms[…]
Vieną dieną, grįžtant iš turgelio, pakelės pievelėje pamatėm būrį žmonių su paukščiukais narveliuose. Stabtelėjom pasmalsaut. Žmonės paukščiukų narvelius tvarkingai kabino ant specialių kabyklų, sustatytų keturiomis eilėmis. Paukščiukai vienos veislės, užtat narveliai visi unikalūs, vienas už[…]
Iš Bankoko nukeliavom tiesiai į KohChang salytę Tailando pietuose. Joje jau teko pabūvot prieš porą metų ir buvau sau prisižadėjęs sugrįžt progai pasitaikius. Prabuvom apie dešimt dienelių, išnaršėm skersai išilgai ir beveik nė karto nepasiklydom. Per[…]
Ankstų Lapkričio 29osios rytą nusileidome Bankoke, palikę beprasidedančią žiemą Lietuvoje. Mus pasitiko tokia šiluma, kokia gimtinėje džiugina tik retkarčiais. Šiaip ne taip įveikę kelis kilometrus pėščiomis susiradome iš anksto užsakytą kambarėlį svečių namuose, kur jau[…]
Rudeniui įsibėgėjant nulėkėm biškį į Italiją, panaršėm Toskaną ir Umbria regionus.
Ką gi, liko paskutinė diena motoroleriui padrožt. Mildai diena nelabai užimta, tai nusprendžiam palėkt iki kažkokių karštų versmių. Kelias gavos nykokas – dalis nejaukiu greitkeliu, dalis niūriomis dykynėmis. O atvažiavus vieta tokia gan keistoka –[…]
Reikia pasivažinėti, kad jau yra motoroleris. Nusprendžiau lėkt pažiūrėt kaip jūra atrodo. Tiesiu keliu būtų apie 70km. Bet motoroleriu negalima važiuoti greitkeliais. Tai birbinu vingiuotais periferiniais keliais. Mašinų nedaug, motoroleris “traukia” puikiai (rodyklė tiesiojoj buvo[…]
Pirmas pasivažinėjimas su motoroleriu taip patiko, kad išsinuomavau jį dar keturioms dienoms. Milda turėjo laisvą dieną, tad movėm į kelią kartu. Mano planas buvo siūlyti pasiaiškinti, ką ten per takelį mačiau prie užtvankos, bet Milda[…]
Ketvirtadienio pavakarę išsinuomavau motorolerį vienai parai. Gavos gan brangiai – su papildomu šalmu virš 30Eu. Tą patį vakarą dar spėjau prasukti nedidelį ratuką per apylinkes. Vis metant kelią dėl takelio pavyko įmaut į žvyruotą keliuką[…]
Miestas greta Siera Nevada kalnų, kurių vis dar snieguotos viršūnės puikiai matėsi iš bet kur. Nepamenu rajonų pavadinimų, bet labiausiai patiko sena, kalvota miesto dalis, kur galima klaidžioti siaurutėmis gatvelėmis nors visą dieną, ar naktį.[…]
Radau vieną nepublikuotą nuotraukų seriją iš Indonezijos. Tai va, apie motoristus. Pamenu grįžinėjau nuo vandenyno ir išgirdau kažkur gausiai dūzgiant motorus. Vedamas garso radau krūvą (koks šimtas kaip minimum) vietinių jaunuolių su motociklais susirinkusių aikštelėje prie[…]
[Čia tęsinys šio pasakojimo] Taigi, penktadienio rytą visi keturi susiradome padriką autobusų stotį, iš kurios kursuoja maršrutkės į Jerevaną – Armėnijos sostinę. Gan lengvai pasiduodame įkalbami važiuoti ne maršrutke, o taksi – kainuoja vos brangiau,[…]
Rudeniui beįpusėjant sugalvojau palėkt Gruzijon, taip pusiau ekspromtu, be konkretaus plano. Lengvinanti aplinkybė – nakvynę pasiūlė, prieš pusmetį, kartu su savo dviem katėm į Tbilisį išsikrausčiusi draugė Maja. Taigi, skrydis penktą ryto iš šeštadienio į sekmadienį.[…]
Praėjo vos pora mėnesių nuo grįžimo iš Indonezijos, o kelionė jau kaip sapnas pradeda atrodyti.. 🙂 ta proga dar keletas nuotraukų..
Prisiminiau, kad turiu nufilmavęs epizodą iš kaimynų šventės – vieną neįprastai sausą vakarą jau buvau besiruošiąs gult ir filmo žiūrėti, kai išgirdau netoliese dainuojančias moteris. Skambėjo maloniai hipnotizuojančiai, nusprendžiau eiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Pakeliui[…]
Vienas smagesnių užsiėmimų būnant Indonezijoje – sėst ant motorolerio ir važiuot per kaimelius ir kalveles ieškoti pasislėpusių tarp uolų vandenyno pliažiukų. O ryt jau išskrendu iš Indonezijos, tad atsisveikinimui krūvelė nuotraukų iš tų pasivažinėjimų..
Jathilan – ritualinis tradicinės muzikos, dainų ir šokio šou, būdingas Javos saloje, Indonezijoje. Kažkokia proga toks įvyko visai netoliese. Iš pat ryto susirinko rajonėlio gyventojai paspoksot šokių, paklausyt muzikos pamalonint vaikus saldumynais. Susiradau ir aš veiksmo vietą[…]
Merapi – pažodžiui išvertus “ugnies kalnas”. Tai aktyviausias ugnikalnis Indonezijoje, bei papuola į aktyviausių ugnikalnių pasaulyje dešimtuką. Mėgsta išsiveržti kas keletą metų. Paskutiniai dideli išsiveržimai vyko 1994, 2006 ir 2010 metais. 1994ųjų išsiveržimo metu susidariusiame piroklastiniame sraute (kai vulkaninių[…]
Eksperimentinės muzikos paieškos Indonezijoje pasisekė labiau nei Tailande. Sudalyvauta renginyje “Noise To See You”. Organizatoriai nepasismulkino ir į renginį sukvietė net penkioliką atlikėjų(!) – neįprastas formatas. Koncertas prasidėjo prieš aštuonias, baigėsi prieš dvylika, taigi vienam atlikėui vidutiniškai apie[…]
Indijos vandenynas visai netoli – apie dvidešimt kilometrų nuo vietos, kur esu apsistojęs. Tad nubirbinau motoroleriu per valandėlę. Pliažas nykokas, matyt ne sezonas, nes visokių užkandinių begalė, bet veikia tik keletas. Poilsiautojų irgi vienetai, visi[…]
