Iš Bankoko nukeliavom tiesiai į KohChang salytę Tailando pietuose. Joje jau teko pabūvot prieš porą metų ir buvau sau prisižadėjęs sugrįžt progai pasitaikius. Prabuvom apie dešimt dienelių, išnaršėm skersai išilgai ir beveik nė karto nepasiklydom. Per porą metų sala pasikeitė nežymiai, kainos liko tos pačios, atsirado pora naujų barų, benzino “kolonėlė”, kelias per dykumą (šitas tai nelabai patiko, sudarkė gražią vietą..). O vietinių kaimelis tapo vos prieinamas – pasiekėme tik iš antro karto. Takelis iki jo visai sunykęs, o dar pirmu bandymu kelią pastojo labai piktas šuo, nesitraukė nuo kelio ir lojo nepailsdamas. Lojo, kol pasigirdo pastiprinimas iš už medžių, ilgai negalvodami pasukom atgal. Žemėlapyje matėsi variantas apeiti lanku tuos piktus šunis. Taip ir padarėm, žemėlapio žymenys ne visai sutapo su realybe, bet šeip ne taip, su kažkokių vietinių palinkėjimais suradom takelį. Bent tai kas iš jo liko per du metus – visas apaugęs krūmais ir užverstas medžiais. Neužilgo pasiekėm kaimelį. Ten irgi praktiškai niekas nepakitę – pilna klegančių vaikų, moterys pliekia kortom, o vyrai matyt žvejoja. Šiek tiek pasisukiojom ir iškeliavom atgal kitu takeliu, kurio prieš du metus visai  nepavyko rast, o gal ir nebuvo.
Žodžiu, daug čia nesiplėsiu. Ta sala labai patinka, nors ten nėra jokių įprastų turistinėms vietoms pramogų, triukšmingų barų ir pan. Grįščiau ten ir trečiam kartui 🙂
Čia kelios nuotraukos iš salos ir pakeliui iš jos