Tailandas: Bangkokas

 ..taigi, 2014-ųjų metų žiema prasideda Tailande – gruodžio pirmos rytą nusileidome Bankoke. Lauke virš 30 laipsnių, šiltoka lyginant su Lietuva, kur tuo metu temperatūros balansuoja ant nulio ribos. Nesunkiai susiradome traukinį, kuriuo nuvažiavome iki paskutinės maršruto stotelės – pagal žemėlapį artimiausios link užsakyto hostelio. Pro traukinio langą vaizdai neypatingi, pagrinde, visokios sodybėlės ar mažų nameliukų kvartalai, labiau primenantys lušnynus. Bet kartkartėm, tarp tų varganų namelių išpuola ir koks prabangesnis statinys su kieme stovinčiais blizgančiais automobiliais. Žodžiu, vaizdai pro langa labai nesužavi. Nuo paskutinės traukinio stotelės iki hostelio apie 6km, o prieš akis dar visa diena, tad nusprendėme nueiti pėsčiomis. Išlipę paėjėjome atokiau nuo stotelės ir prisėdome prie kažkokios šventyklos tvoros aiškintis, kuria kryptime eiti. Popieriniai žemėlapiai šiais laikais nebemadingi, tai maigome savo išmaniuosius ir pan. netrukus kryptis nustatyta – beveik 5km tiesiai ir paskui į kairę. Tiesa, besiaiškinant dalykus mane riebiai pasveikino kažkoks paukštis, tiklsiau labiau kuprinę, bet ir man kliuvo.. egzotiški kvapai.. Šiaip ne taip nupėdinome tuos kilometrus, prakaitas bėga upeliais o nuo karščio beveik garuoja. Vietiniai šypsosi. Pakeliui sustojus prie vieno šviesoforo, iš automobilio išpuolė Tailandietis vairuotojas ir bandė klaust, kurgi norime nueit, bet nespėjus prasižiot pradėjo rėkt vairuotojo žmona, kad jau žalia dega.. Nieko, kelią žinome, bet toks jų geranoriškumas nuteikia maloniai. Artėjant prie hostelio gatvelės ima siaurėti, o veiksmo daugėti – pakelėse pilna prekeivių siūlančių karštą maistą, šaltus gėrimus, vaisius, suvenyrus ir belenką.. Išmanusis žemėlapis rodo, kad priėjome savo tikslą, bet apsižvalgius nesimato jokių iškabų su hostelio pavadinimu. Dar kurį laiką pavaikštom pirmyn-atgal be jokių rezultatų, tada nedrąsiai pradedame klausinėti vietinių ir po penkių minučių jau registruojamės hostelyje, kuris buvo apie 300metrų nuo vietos, kurią rodė žemėlapis.

Nusimetėm sunkias kuprines, išbandėm šaltą dušą – vandens šildytuvas lyg ir sugedęs, bet prie tokio karščio tai ne problema. Kambarys užsakytas porai naktų, tad atgavę jėgas patraukėm į lauką, pasitrainiot po rajonėlį. Begalės turistų, kaip vėliau išsiaiškinome – apsistojome pačioje turistiškiausioje Bankoko vietų. Gal ir gerai, nes miestas toks didelis, kad jį pažintį prireiktų mažų mažiausiai kelių mėnesių. Na tai ir prasitrainiojom tas dvi dienas, prikirtom gardaus maisto, atsigėrėm brangaus alaus. Alaus vos kelios rūšys, populiariausias turbūt Chang, didelis butelis baruose nuo 80batų, porcija maisto nuo gal 70-80, taigi alus brangesnis už maistą, jei lyginti su situacija Lietuvoje. (kainas beje dalinti iš ±12, gausis litai). Taip pat maisto apsčiai pas gatvės prekeivius, kainuoja kiek pigiau, o skonis dažnai net geresnis, gal tik pradžiai kiek baugu iš jų valgyti – labai antisanitariškai viskas atrodo. Bet kai pamatai tų barų užkulisius pro kamputį – vaizddelis ne ką geresnis:) Vakare daugelyje kabakų groja ale gyva muzika – visur sėdi koks vietinis ‘atlikėjas’ su gitara ir brazdina angliškus koverius. Labai juokinga buvo praeiti turistine gatve ir gal keturiuose baruose išgirsti Tailandiečius perdainuojant Nirvanos dainas. Tai kaip ir nebeturiu ką apie tą Bankoką papasakoti, jo kaip ir nematėm. Ai matėm didžiulių driežų plaukiojančių tarp upės šiukšlių.

Viskas apie Bankoką, buvo labai karšta, labai tingėjos foto aparatą į rankas imti, nors ten tikrai yra ką fotkinti.. plius prie to tingėjimo gal prisidėjo kažkokia niūri nuotaika – jaučiaus tarsi kaltas palikęs žiemą Lietuvoje.. o man žiema patinka, jaučiu, kad ją dar labiau vertinsiu po šios kelionės. Jau dabar gaila, kad neteks sudalyvauti būsimuose draugų pasibastymuose po kalvotus pusnynus ir pan.. Ėch.