Miestas greta Siera Nevada kalnų, kurių vis dar snieguotos viršūnės puikiai matėsi iš bet kur. Nepamenu rajonų pavadinimų, bet labiausiai patiko sena, kalvota miesto dalis, kur galima klaidžioti siaurutėmis gatvelėmis nors visą dieną, ar naktį. Naktį dar fainiau – žmonės pasislėpę namuose, tad galima ramiai pasišnekėti su balkone tupinčiais šunimis arba dėmesio reikalaujančiomis katėmis. Vieną tamsų vakarą apsukom šaunų ratuką aplink Granados pasididžiavimą Alhambrą – arabų statyta pilis, kuri paskutinė pasidavė krikščionims, pažodžiui verstūsi “Raudonoji Tvirtovė”. Dar kas verta paminėti apie Grandą, tai “tapų” (užkandžių) kultūra – betkokiam bariukyje užsisakius gėrimą visada gausi užkandžių, kai kur net gali pasirinkti juos, o žinant vietas, porcijos vos ne kaip normalaus patiekalo. Tad užsisakius porą alaus ar kolos jau būni ganėtinai pasisotinęs. Kaina visur panaši – už mažą alaus 2Eu. Na lyg ir viskas. Dar keli pastebėjimai iš miesto: daug šunų, mažai veislinių, ispanai nelinkę susirinkt šuns šūdelių, irgi patys linkę primyžt siauras gatveles..

Nuotraukos: