Radau vieną nepublikuotą nuotraukų seriją iš Indonezijos. Tai va, apie motoristus. Pamenu grįžinėjau nuo vandenyno ir išgirdau kažkur gausiai dūzgiant motorus. Vedamas garso radau krūvą (koks šimtas kaip minimum) vietinių jaunuolių su motociklais susirinkusių aikštelėje prie stadiono. Vieni vaidino žiūrovus, kiti lenktynininkus, treti akrobatus. Motoroleriai vienas už kitą mandriau išdažyti, ištiuninguoti. Pasilinksmino dvidešimt minučių ir skubiai išsivažinėjo kas sau, nelabai tespėjau tąsyk pafotkint, bet vienas užkalbintas mokėjo kelis žodžius angliškai, lyg ir išsiaiškinau, kad čia motoristai renkasi kasdien. Nulėkiau kažkurią dieną šiek tiek anksčiau, kad spėti pafotografuoti, ir radau tuščią aišktelę, likau nieko nepešęs. Su vietiniu matyt tiesiog nesusišnekėjom, ir tai retas atvejis, kad ten mokėtų kas angliškų žodžių.. Vietinių pažįstamų bandžiau klaust kaip ten ir kas, tepasakė, kad kartais kažkur vyksta nelegalios lenktynės, bet nieks nežino kada anie renkas. Tai beliko kasdien vis prasukt pro stadijoną su viltim juos rasti. Vieną pavakarę, čia jau koks penktas bandymas, užmačiau gal penkis pacaniukus su motoroleriais toje aikštelėje, prisėdau ant šaligatvio vargiai tikėdamas, kad gal dar kas atvažiuos. Buvo be penkiolikos penkta vakaro, tolumoje jau matėsi žaibai – reiškia turiu dar pora valandų, kad spėti namo grįžti. Mano dideliam džiaugsmui, likus vos keliom minutėm iki penkių, iš visų pusių pradėjo lįsti motoristai su savo motoroleriais. Šiek tiek po penkių jie jau draskėsi po visą aikštelę. Pasilinksmino gerą pusvalandį ir vėl, visi skubiai išsiskirstė per kelias minutes. Taigi, kiti pora bandymų juos užtikti buvo sėkmingesni – rinkdavosi tiksliai pagal grafiką penktą valandą. Keli kadrai va. 2015 pradžia.
Leave a Reply