Dar krūvelė nuotraukų į fotoaparato dienoraštį.
Šįkart iš koncerto, užbaigusio “Constellations” renginių seriją. Nors su fotiku kiek sunkoka įsijausti į patį koncertą/muziką, bet buvo daugmaž taip: pirmi į sceną užlipo grupė Rumunija. Pastaruoju metu viena mano mėgiamiausių lietuvių grupių. Šeip keista, kad Rumunija išstojo pirmieji. Kiek žinau paprastai būna atvirkščiai (kartą ir pats mačiau) – jau kuomet publika įsišėlus, prisigėrus ir visaip kitaip apšilus, tuomet ir Rumunija išrėplioja scenon, dar girtesni už ištikimiausius gerbėjus, bet kažkokiu būdu sugeba ir pagrot ir sudainuot. Galima nuspėt, dėl ko organizatoriai taip pasielgė. Tačiau “Rumunai” kaip suprantu vistiek suspėjo “apsiformint” iki pasirodymo, o kiek nespėjo, tiek dasibaigė ant scenos. Publika šėlo, reiškias gerai pasirodė, ir man patiko:) Po jų grojo Laisva Struktūra, ale aš po Rumunijos nepaslinkau tos džiazovos muzikėlės klausyt, tad išlindau laukan padegustuot, kas kokio alaus turi užsipirkę. Taip ir prabėgo valandėlė kita, kol iš šalia stovinčio autobusiuko išlindo keturi, aptemptais ryškiai geltonais ar tai žaliais (nelabai spalvų gal skiriu:) kostiumais vyrukai ir lėtai, skleisdami visokius keistus garsus, judėjo link įėjimo į rūsį. Teko suprast, kad čia trečioji ir paskutinioji to vakaro grupė – Ni iš Austrijos. Įsitaisė grot salės vidury, man tai labai nepatinka kuomet fotkint reikia, bo nėra jokio apšvietimo. Tai striksėjau kurį laiką su blicu, gal kiek net perdaug įsijaučiau, nes nustojau tik kai išgirdau kažkieno iš publikos pilną nepasitenkinimo klausimą “ar neužteks blyksėt”. Tai ir nustojau, tada jau galėjau paklausyt kas ten per muzika vyksta. Trys gitaros ir būgnai kūrė tokį energingą chaosėlį, kartais trumpam aprimstantį ir paskui vėl bloškiantį publiką nuo proto – iš ties nelabai atsimenu, kad tektų Armos renginiuose matyt besipoginančius klausytojus:)
Taigi labai neblogas Constellations užbaigimas gavosi:)
Kaimietiz
Big respect, yal.