Žygis Molėtai-Tauragnai

Tradicija tęsiasi! Trečius metus iš eilės susibėgam iš įvairių Lietuvėlės pakampių ir žygiuojam pėsčiomis per pievas, miškus ir kaimus. Šį kartą Aukštaitijoje – nuo Molėtų (observatorijos) iki Tauragnų gyvenvietės.
Susirinkom penktadienio pavakarę netoli Molėtų observatorijos. Pasistatėm palapines, tiesa, kažkas pasiėmė tik pusę keturvietės palapinės, trūko tos dalies, kuri apsaugo nuo lietaus, o prognozės lietų ir težadėjo.. teko, patikėt, kad tilpsim kitose palapinėse ir tilpom. Vakarėjant prieš miegą dar sudalyvavom ekskursijoje po Lietuvos etnokosmologijos muziejų įsikūriusiame itin futuristiškos išvaizdos pastate. Sužinojom visokių dalykų, kaip nuo senovės žmonės žvaigždes matydavo ir ką ten apie jas prisigalvodavo
Na ir iškeliavom šeštadienio rytą. Iš tikrųjų šįkart žygis nebuvo dosnus kažkokiais išskirtiniais nuotykiais, užtat gamta buvo dosni begale uogų, nuostabiais kraštovaizdžiais ir gaiviu oru. Dangus aišku prakiurdavo kartas nuo karto, bet likimas dažnai mesteldavo kokią pastogę, kur būdavo galima pasislėpt nuo lietaus ir jaukiai pailsėt. Vakarais sekėsi įsikurti stovyklavietėse su visais patogumais – laužavietės, suoliukai, staliukai ir didžiulės pavėsinės, saugančios nuo neužmiegančio lietaus. Anam turbūt trukdė snaust ukulėlė ir nenutylančios dainos. Tiesa, paskutinį vakarą buvo iškilusi grėsmė praleisti naktį ne itin jaukioje stovyklavietėje. Radom viską išdraskyta, jokių pavėsinių, krūvos šiukšlių ir.. ir sutiktas vyrukas, kuris nelabai šnekėjo žmonių kalba (nepilno proto) ir vaikščiojo nuo medžio prie medžio vis stebėdamas mus. Bet iš visos šitos depresijos buvom išgelbėti, kai netoliese radom kitą, privačią stovyklavietę, kuri buvo visiška priešingybė – puikiai įrengta, su didžiule pavėsine, krūvomis sausų malkų ir jokių aplink šmirinėjančių bepročių. Tai va taip laimingai praleidom paskutinę naktį, ryte dar kai kas bandė nuvalgyt aplinkui augančias mėlynes, beviltiška.. Žygis tęsiasi iki Tauragnų, iš kur išsivažinėjam pirmiausia iki Utenos, vėliau kas sau.

Keletas nuotraukų, beje, šįkart didelę dalį paveikslėlių “prišaudė” Milda:) 

Leave a Reply