Sofos kelionė

Kaip nugabenti sofą-lovą iš taško A į tašką B, jei nėra tam tinkamo transporto? Gal tiesiog paimti ir nunešti – topteliojo vieną dieną tokia naivi mintis.

Kaip tarėm taip ir padarėm. Suplanavom pradėt veiksmą šeštadienį apie pirmą dienos, šiek tiek vėlavom – susirinkom apie penktą. Pabandėm pakelti sofą kambaryje ir iškart padarėm išvadą, kad nepavyks nė pro kur, sofa tikrai per sunki nešti.. Tada sėdom balkone planuotis toliau vakaro, išgėrus po bonkelę alaus, nelauktai pradėjo žybsėti optimizmo kibirkštėlės – o gal visgi pavyktų nunešti, be to apsiskelbėm pusei sostinės apie atrakciją. Taigi, vargais negalais išgrūdom sofą kieman, pradžioj nesisekė nes bandėm ją išnešti “cielą”, pavyko tiktai nuardžius šonus. Priešakį per tris kilometrus kelio kertant senamiestį. Per gerą pusvalandį šiaip netaip, su trumpu stabtelėjimu prie misionierių vienuolyno, nupukšėjom iki barbakano kalno. Sofą pasistatėm po medžiu ir susėdom pailsėt, optimizmas jau pradėjo blėst, atsiranda mintys – kaip čia kur kokiam brome reiks palikt tą sofą ir pan. Bandau telefonu prisikviesti ką nors  į talką,  

daugelis dar neatsigavę po penktadienio ir panašiai, bet galų gale pavyko prikviesti trijulę, nors ir ganėtinai “apšilusių”, bet pasiryžusių pagelbėti talkininkų. Penkiese sofą nešti jau visai kitas reikalas – užsimetę sofą it karstą tesėm procesiją, kartais net pasibėgėdami, neilgai trukus darbas buvo baigtas. Buvo tikrai smagu, nors dabar ir braška šonai.

Ačiū visiems dalyvavusiems! 🙂