Vilnius-Klaipėda dviračiu

Turėjau idėją šią vasarą imti porą savaičių atostogų ir dviračiu minti iki jūros bei atgal – į vieną pusę palei Nemuną, į kitą per viršų kur nors. Bet galų gale nusprendžiau, kad gal užteks ir pusės maršruto, nes besipildančiame vasaros kalendoriuje nelabai liko vietos dviem savaitėms atostogų.
Taigi, pirmai progai pasitaikius, imu savaitę atostogų (maniau, kad tiek reikės kelionei). Išvykti nusprendžiau penktadienį, iš kart po darbų. Grįžes namo paskubom susikroviau daiktus į dviračio tašes, susidėliojau maršrutą į gps navigatorių (kas užtruko neplanuotai ilgai, nes ‘guglas’ kažkodėl pašalino maršruto exportavimo iš savo žemėlapių funkciją) ir, apie šeštą valandą vakaro, išriedėjau Birštono kryptimi. Po kokio pusvalandžio pradėjo lyti – ne bėda, apsirengiau rūbelių lietaus nebijančių ir tęsiau kelionę. Tą vakarą, lenktyniaudamas su lietum pravažiavau Lentvarį, Trakus, Aukštadvarį ir tada pradėjo temti – laikas susirast vietą nakvynei. Nusukau į pirmą pasitaikiusį žvyrkelį einantį per mišką, pavažiavęs atokiau gatvės nėriau į mažesnį miško takelį, kuris už pusšimčio metrų sunyko.. na bet atgal sukti nesinorėjo, tad pasišviesdamas dviračio lempa tamsiame ir šlapiame miške susiradau tuštesnį žemės plotelį, kur ir įsikūriau. Iš tento pasidariau pastogę nuo lietaus, ant šlapios žemės patiesiau palapinsiaustę, ant jos kilimėlį ir tada miegmaišį. Dar išsiviriau arbatos ir labanakt. Kaip nekeista užmigau visai greitai, matyt nuovargis daro savo..
[Per 5 valandas nuvažiuota 70km.]
Šeštadienį miegu ilgai (gal iki vienuolikos) – tankus miškas nenoriai įsileidžia tekančios saulės spindulius.. Na ir į kelią.. Pusiaukelėje sustoju pietų – įsitaisau nesenai nušienautoje pievoje netoli kaimo keistoku pavadinimu – Dievogala, išsiverdu sotų troškinį (svogūnas, morka, šoninė, dešra, penki čili pipirai, pupelių skardinė). Gavosi žiauriai aštrus – valgant nebeėjo suprast, ar kąsnis nespėjęs ataušti, ar čia pipirai taip kaitina.. gerai kad alaus buvo:) O bevalgant atskrido lėktuvėlis ir danguje, tiesiai prieš nosį, pradėjo išdarinėt visokias mirties kilpas ir kitus akrobatinius triukus. Žodžiu, ir skaniai pavalgiau ir gražiais vaizdais pasidžiaugiau. Tada vėl į kelią.. Vakarop priartėjau prie vietos, kur žemėlapyje maršrutas rodo, kad reikia kirsti Nemuną. Galvojau bus tiltas, bet mano dideliai nuostabai, ten buvo keltas “Vilkynė” – labai gražus pavadinimas:) O anapus, Nemuno slėnyje įsikūręs miestelis Vilkija su didinga šimtamete bažnyčia, įsikūrusia ant aukščiausios kalvos. Patingėjau giliau į miestelį lįst, bet visai norėtųsi kada sugrįžti, pasižvalgyti. Taigi, čia prasideda panemunės kelias! Su džiaugsmu numinu dar keletą kilometrų, kol randu jaukią vietelę nakvynei ant Nemuno kranto. Džiaugiasi ir uodai..
[Per ~11 valandų numinta 116km.]
Sekmadienį vėl išsikrutiniu tik apie dvyliktą.. Gražus tas panemunės kelias, tik vėjas kažkaip piktai nusiteikęs – pūtė kone visą dieną į priešingą pusę, nei man norėjosi. Jurbarke sočiai pavalgiau vietinėje šašlykinėje, ir važiavau toliau. Kuo labiau saulė leidosi, tuo silpniau pūtė vėjas. Buvau nusitaikęs žvalgytis vietos ties kaimu “Vilkyškiai” (kažko labai patinka gyvenviečių pavadinimai surišti su Vilkais, gal kad pats vaikystėje augau VIlkėnuose. Ale nusilpus vėjui nebesinorėjo sustot, tad myniau besileidžiančiai saulei įkandin, kol tolyje pamačiau kalvą, kuri kažkuo pakerėjo. Užsimaniau žūt-būt nakvot ant jos ir patraukiau ieškot kelio. Pirmu bandymu nusukau į neteisingą įvažiavimą – atsimušiau į sodybą (nelabai jaukią tokia..), tada antru bandymu vėl atsimušiau į sodybą, bet ten žmonės bent taikesni atrodė, tad paklausiau kaip čia man patekt ant kalvos – paaiškino, kad ten šen paeit, pasukt.. na ir užlipau. Nusprendžiau paėjėt kiek toliau nuo sodybos, tik kad kuria kryptim bežiūrėjau – visur šabakštynai žolynai iki pažasčių.. na ką padarysi, atgal sukt nelabai mėgstu, tad braunuosi su dviračiu per tą šabakštyną, kur auga velniai žino kas ir dar dilgėlės, daaug dilgėlių.. šiaip ne taip, virsdamas griūdamas prasibraunu, persikraustau per tvorą ir atsiduriu pačioje nuostabiausioje pievoje, ant užmatytos kalvos. Geriau ir įsivaizduoti negalėjau, kokie toliai iš ten atsivėria, o ir saulė dar nenusileidusi.. Pradžiai įsikuriu tiesiai ramunių pievelėje, paskambinau mamai – sako gali būt lietaus, tad žvalgausi, kur čia įsikurt su pastoge. Bandau eiti link visai šalia, ant kalvos šlaito augančio nedidelio miškelio, bet priartėjus, kažkoks žvėris pradėjo rėkt. Iš pradžių galvojau, kad gal koks nusenęs šuo nebesugebantis tvarkingai lot, bet vietomis tas lojimas į kriuksėjimą panėšėjo, tad gal ten šerno būta, išsigandusio.. Žodžiu, šalia miškelio pastogės nestačiau. Įsikūriau prie netoliese esančio krūmo. Susiraičiau miegot ir smigau gan greit, nors ir sukosi galvoje visokie klausimai, kas ten per padaras tam miške buvo..
[Per ~9 valandas numinta 110km.]
Atsibudau su aušra – prieš penkias, pataikiau atsigulti taip, kad saulė kilo būtent ten, kur žiūrėjo ką tik atmerktos akys. nepakartojama.. 🙂 Vien dėl šitos aušros buvo verta leistis į kelionę.
Na o pirmadienį keliai jau nebe tokie gražūs. Kuo toliau, tuo vis daugiau mašinų, tad progai pasitaikius vis bandau sukt aplinkkeliais. Persivalgau Šilutėje ir dar vakarui neatėjus – apie ketvirtą valandą jau būnu namie Klaipėdoje.
[Per 6,5 valandos nuvažiuota 95km.]
Iš viso per 4 dienas nuvažiuota 390km.
Apibendrinant kelionė labai patiko. Žmonės šypsosi, mojuoja, dviratininkai prasilenkdami irgi sveikinasi.. smagu.
Surašau daugmaž ką buvau pasiėmęs į kelionę – gal kam bus įdomu:
  • Dviračio remonto komplekčiukas (raktai, pora kamerų, keletas lopų kameroms klijuot, tepalas grandinei, pompa). Panaudoti teko tik tepalą..
  • 230g. dujų balionėlis, degiklis, puodų rinkinėlis 750ml+375ml. Karšta arbata gerai ir ryte ir vakare:)
  • Miegmaišis
  • Kilimėlis
  • Tentas 2x3m
  • Palapinsiaustė (klodavau ant žemės po kilimėliu)
  • Drabužiai
  • Lietaus ir vėjo nebijantys drabužiai
  • Maistas/vanduo (va to tai per daug pasiėmiau, kitą kart tikrai neimsiu – dviračiu keliaujant geriau kasdien užsukt parduotuvėn ir nusipirkt kiek reikia vakarui/pusryčiams, pietaut galima irgi kavinėse ar pan.)
  • Knyga (kad būtų ką veikt grįžtant traukiniu iš Klaipėdos:)
  • Fotoaparatas
Daumgaž tiek, kelios foto:

2 thoughts on “Vilnius-Klaipėda dviračiu

  1. Maladiec! Smagiai susiskaite. Gyvos nuotraukos. As uz 2 sav labai panasiu marsrutu imsiu vienu kartu. apie 340-360km gausis. Pasidalinsiu ispudziais kada prie salto bokalo!

    Justinas

Leave a Reply