Pasibastymas po Berlyną

Taigi nusipirkau kažkada bilietą lėktuvu pirmyn ir atgal už berods devyniasdešimt du litus. O pagalvojus, prieš kelis metus teko mokėti 99Lt už bilietą autobusu į vieną pusę, ir tai jau skaitėsi laabai pigu. Nepatogumas gal toks, kad abu skrydžiai anksti ryte. Esu labai dėkingas Mildai, kuri šiltai priėmė Kaune pasnaust lig skrydžio laiko. Ta proga pažiūrėjom porą filmų ir surijom berods visą litrą ledų, ypač patiko kažkurie, kurie buvo su kokiu tai klevų sulos sirupu ar panašiai. Irgi kiaušinienės gardžios gavau:) Kelios valandos miego ir jau laikas kviesti taksi, kuris kainavo brangiau nei skrydis į Berlyną! Daugiau taip nedarysiu:D

Skrydis truko gal pusantros valandos, bet jo metu buvau pasinėręs sapnų karalystėn, tad atrodė, kad kelionė truko vos kelias minutes. Berlyno oro uoste pasitiko Dovilė, kuri ką tik buvo išlydėjusi kitus Lietuvaičius. Trumpam užsukom pas Dovilę į namus, kur buvau pavaišintas gardžiai kepta vištiena su žemės riešutų padažu pagal tailandiečių receptą, ir tada jau traukėm suplanuoto tikslo link – sendaikčių turgus. Pakeliui susitikom su dar keliais lietuviais atvykusiais po Berlyną pasiblaškyt, tarp jų Dovilės puseserė Giedrė, kurią pasirodo senokai pažįstu. Po turgų pasibastėm geras dvi valandas, per kurias nesugebėjau išsirinkti jokio pirkinio, per daug ten visko:) Tačiau bevaikščiodamas po turgų netikėtai sutikau (Berlyne sutikau!) Nerių ir kelis kitus pažįstamus iš kontoros vienasdu.lt kurie turguje nelabai legaliai “stumdė” savo originalią produkciją. Tolimesnis planas buvo aplankyti dar vieną sendaikčių turgelį, bet jėgos jau buvo išsekusios, o skrandžiai ištuštėję. Tad patraukėm į “sakurą” – japonų restoranas, kuriame už septynis eurus su kapeikom gali kimšti kiek telpa. Taip ir padarėm, apsirijom japoniškais skanumynais. Buvo labai gardu. Vėliau nuvažiavom prie apleisto, gaila aptverto, parko, kuriame ilsisi išvirtusios dinozaurų skulptūros ir kitokie atrakcionai kadaise linksminę žmones. Labai visa tai post-apokaliptiškai atrodo. Per tvorą lipti neišdrįsom, kiek per daug žmonių aplink zujo, bet kelis kadrus pavyko užfiksuot. Sekmadienis baigtas.

Antradienis. Dovilė dirba. Pagal ant popierėlio užsirašytą maršrutą bandau nusigauti iki didelių ir senų kapinių, kur prilaidota žydų. Maršrutą autobusais ir tramvajais įveikiau sėkmingai, bet kiek nepataikiau su įėjimu į kapines – teko apeiti jas aplink, o tai užtruko vos ne dvi valandas! Bet pagaliau papuoliau vidun. Dar nebuvau tokių kapinių matęs. Panašu, kad seniau žydai mėgo didelius paminklus, laidojimo datos pagrinde iki ~1940 metų, per tiek laiko apžėlė viskas vijokliais ir pan. Paklaidžiojau ten porą val, daugiau lankytojų praktiškai nemačiau, matyt nelabai populiari. vieta. Antradienis baigtas.

Trečiadienį ryte vėlgi pagal instrukciją popierėlyje nusigavau oro uostan. Ten susipažinau, gal tiksliau su manimi susipažino architektė Dovilė iš Vilniaus, tad laikas belaukiant lėktuvo prabėgo labai greitai:) Kauno oro uoste tuo pačiu lėktuvu parskridęs Nerius pasiūlė užimti laisvą vietą mašinoje į Vilnių, taip ir baigėsi ši trumpa kelionė.

Ačiū visiems! 🙂