Tailandas: Tonsai

Ką-gi, paskutinė stotelė Tailande – Tonsai paplūdimys prie Aonang. Įdomi vieta – sausumos kelio nėra, nes paplūdimį  supa didžiulės stačios uolos, tad turistus plaukdina laivukais po 100 batų žmogui. Atvykom temstant, susitikom draugus – Beną ir Arturą, tada išsinuomavom nakčiai pirmą pasitaikiusį namuką. O ryte susiradom kitą pigesnį ir patogesnėje vietoje. Persinešėm daiktus, įsikūrėm ir girdim sveikinasi kaimynai “Labas rytas!” – pasirodo sugebėjom išsinuomoti namuką tiesiai priešais draugų būstą, smagus atsitiktinumas:)

Tonsai lyginant su Koh Chang visiškai priešinga vieta – pilna jaunimo, veiksmo. Vakarais baruose garsi muzika, viename jų kiekvieną vakarą ugnies šou, kartais netgi labai įspūdingi. Tiesa, yra ir panašumų su Koh Chang – elektra nuo šeštos valandos vakaro. Čia pirmą kart pamačiau laisvėje šmirinėjančias beždžiones. Smagūs padarėliai, kartais pralėkdavo stogais kaip koks uraganas. Į žmones tarsi nekreipia dėmesio – sėdi kur nors per porą metrų nuo tavęs, bet žvilgsnio nepagausi. Vieną matėm tiesiog bare, šalia staliuko atsisėdusi dorojo didelį duonvaisį (jackfruit), irgi žmonės nė motais, matyt jaučiasi aukštesnio lygio padarais.

Tonsai – ‘climberių’ (laipiotojų uolomis) rojus, čia begalė laipiojimo trasų. Pavyko ir mums paragauti šito malonumo – pirma kopėm į smagią 6A (čia kažkoks sunkumo reitingavimas) 25 metrų aukščio trasą, kurios viršuje patogus urvelis pailsėjimui su pasakišku vaizdu. Tik per didžiulį jaudulį užkopus, nelabai beatsimenu tų vaizdų. Vėliau Rasa įkopė ir 6A+ trasą, o aš kažkurią kitą dieną irgi bandžiau kitą 6A+ kopt, bet nepajėgiau.. Ačiū Benui ir Arturui už šiuos nepakartojamus pasilaipiojimus! Dar kažkurią dieną jie pravedė kiaurai vieną uolą, per aklinai tamsius urvus, tada virvėmis leidomės žemyn, irgi smagu:)

Kitas smagus užsiėmimas – išsinuomavom baidarę. Vieną dieną plaukėm su Tomu, valandėlę pasisukiojom aplink artimiausias, iš jūros kyšančias uolas, tada Tomas įsigeidė nuplaukti iki tolyje matomos salos su paplūdimiu. Man šitas sumanymas neatrodė nei labai protingas nei lengvai įveikiamas. Bet visgi plaukiam. Plaukiam atvira jūra, bangos liūliuoja aukštyn žemyn, man galvoje sukas mintys, ką reiks daryt, jei išsiversim. Bet pasirodo tos baidarės taip lengvai nesivarto, kaip kad tos, su kuriomis Lietuvoje upėmis vartomės. Žodžiu, nuplaukėm per gerą valandą, sakyčiau buvo verta. Atsidūrėme paplūdimyje su baltučiu smėliu ir krištoliniu vandeniu. O įlindus į vandenį iškart prisistatė kažkokios egzotiškos, žaliai dryžuotos smalsios žuvys. Kad jau toks smagus paplūdimys, tai ir turistų skaičius atitinkamas – pakrantėje “priparkuota” apie dešimt keleivinių laivukų. Po poros dienų čia pat atplaukėm su Rasa, bet tąkart jūra buvo banguota ir vanduo susidrumstęs. Tai nusprendėm nuplaukt į kitą, už puskilometrio esančią salą. O ten jau smagiau, nors vanduo ir nusekęs, pakrantė akmenuota ir nepatogi maudymuisi – vandens vos iki kelių. Bet, įkišus galvą po vandeniu pasimatė įvairiausi žuveliokai, tai valandėlę į juos ir praspoksojom. Tada vos spėjom su šviesa parplaukti į Tonsai. Viso gps aparačiukas suskaičiavo 14km plaukimo pirmyn-atgal.

Tai taip ir bėgo dienos. Pirmas išskrido Tomas, į Bankoką taisytis dantų, vėliau su juo susitiksim Indonezijoje. Tada Rasa išskrido Lietuvon. O aš dar pasisukiojau Tonsai kelias dienas ir tada išskridau į Yogyakarta miestą Indonezijoje..