Hue irgi pasirodė gan didelis miestas, daug turistų, nebe toks jaukus, kaip Hoi An. Į šį miestą pagrinde užsukom dėl to, kad ten yra įsikūrę parduotuvės, kurioje pirkom Priplaukėlį (motociklą), partneriai, kur galima gaut nemokamą techninę apžiūrą ir remontą. Ir visai šaunūs tie remontininkai pasirodė, krapštė motociklą beveik porą valandų. Subalansavo ratus, pakeitė galinius stabdžius, šen-ten pavirino kojeles, tepalus pakeitė, sureguliavo sankabą ir t.t. Žodžiu, daug dalykų.
 

Remont

Viršininkas mechanikas kalbėjo kažkiek angliškai, tai protarpiais ką nors papasakodavo. Dar ten garaže pakabintame narvelyje gyveno paukštis, kurio viena iš mėgstamiausių melodijų buvo bliauti kaip mažas vaikas. Kaip supratau, jis dar ir šnekėti vietnamietiškai kažką bandydavo, nes dažnai remontininkai sureaguodavo į paukščio vapėjimus, aprėkdavo atgal. Viršininkas pasakojo, kad paukštis pats atskrido į garažą, nuo tada gyvena narvelyje. Tada mechanikas dar su šypsena pajuokavo, kad ir jie, paprasti vietnamo žmonės, kaip tas paukštelis uždaryti Vietname ir negali keliauti. Gali tik valdžios žmonės. Po remonto priplaukėlis riedėjo geriau negu naujas.
 

Drakonas. Galima į burną įsilipt

Prieš palikdami Hue dar apsilankėme apleistame vandens parke, kuris buvo atidarytas 2004 metais, bet tuojau pat uždarytas ir paliktas gamtos valiai. Vandens čiuožyklom nučiuožt gal ir nebepavyks, bet galima viena jų prasieiti, tarsi lajų taku tarp palmių. Viename iš baseinų ne per seniausiai gyveno trys krokodilai, bet kažkokios turistės juos išskundė, dabar krokodilai perkraustyti gyventi kitur. Žodžiu, parkas patiko, kitų lankytinų objektų nelankėm.