Tailandas: Aplink Chiang Mai

..o ChiagMajuj malėmės ne tik po miestą. Kažkurią dieną išsinuomavom motorolerį iš to paties ‘guest house’ kur gyvenom. Kainavo 150 batų parai. Su motoroleriu iki šiol gal kartą buvau važinėjęs, labai senai. Tai, kaip ir priklauso, pirmam posūky išsidrėbiau krūmuose. Motoroleris biškį apsibražė, aš nenukentėjau ir važiavau toliau (gerai kad pirmam pasibandymui ant motorolerio sėdau vienas). O Tailande eismas vyksta priešinga puse ir gan intensyvus, bent jau mieste, žodžiu kelias valandas buvo tikrai nejauku. Bet vėliau apsipratau. Beje, sekančią dieną sustabdė policija – vyko kažkoks reidas prie intensyvios žiedinės sankryžos. Gudruoliai stabdė visus turistus iš eilės. Gavau 500batų baudos, nes be teisių. Sumokėjau į pareigūno kišenę – pagal jo nurodymus įdėjau pinigėlį į bagažinę ir jis slapčiom susirinko, tada paleido toliau važiuot.
Taigi vieną dieną nuvažiavom iki ežero apie 15km už miesto. Ten pėsčiomis prasukom apie 8km ratuką per džiungles ant nemažos kalvos šlaito. O kalva pasirodė statesnė nei galvojau, tad teko smarkiai paprakaituot. Pakeliui pasigrožėjom neblogais vaizdais, radom gan aukštą, dviejų pakopų krioklį, į vandenį lįst nedrįsom. Prie motorolerio grįžom jau temstant, oras greitai atvėso nuo 33 laipsnių iki nežinau kiek, bet važiuot namo jau buvo vėsoka. Pakeliui radom turgelį, užsipirkom drakono vaisių vakarienei ir mandarinų pusryčiams.
Kažkurią kitą dieną motoroleriu važiavom į artimiausią kalną, ten irgi prasiėjom kažkiek kilometrų, pasiekėm aukščiausią kalno tašką, berods 1685m. Kalnas apaugės džiunglėmis ir retai kur pamatysi horizontą ar pan.. bet po tuos miškus smagu klajot – augmenija visai kitokia nei Lietuvoje – visokie keisti medžiai apaugę lijanom ir pan, įvairūs egzotiški krūmai. Daug visokių augalų, kuriuos mūsų kraštuose augina kaip kambarines gėles.. Jei Lietuvos miške dažnai gali eiti kur akys mato, tai čia taip nelabai pavyks – dažnai džiunglės tokios tankios, kad ir su mačete ilgai užtruktų kelią skintis, o jei miškas ir atrodo laisvesnis, tai visvien pilna visokių įkyrių augalų, kurie kabinasi į drabužius, odą ir visaip kitaip trukdo brautis pirmyn. O dar neaišku, kas per gyviai ten gali gyvent.. Visgi, trumpindami kelią, prasiėjom kelis šimtus metrų tokiu laisvesniu miškeliu, rezultate subraižytos kojos ir dar uodai gausiai sugėlė. Pastarųjų irgi keletas rūšų, vieni didesni kiti mažesni, vieni kanda dieną kiti vakarais..
Tai va, kažkiek susipažinom su gamta. 

Leave a Reply